išbūdvardinis

išbūdvardinis, -ė (neol.) adj. padarytas iš būdvardžio: Išbūdvardiniai vediniai tebeskiria kirčio dvejopumą K.Būg. Išbūdvardiniai daiktavardžiai K.Būg. „Šaltinis, statinė ...“ yra išbūdvardiniai daiktavardžiai EncV1321.